Bemaž visi senų daugiabučių gyventojai norėtų, kad šildymas būtų pigus, stogas patikimas, namas tviskėtų lyg naujas, bet kai išgirsta viso to kainą – tarsi elektra nukrato. Vis tik galima investuoti į savo namą palyginti nedaug, o sutaupyti – nemažai.
Bute šildausi, kiek noriu
Sovietmečiu masiškai statant daugiabučius namus, ant stovų buvo statomi trieigiai šilumos reguliavimo čiaupai. Tačiau, pasak V.Šaltenio, per daugelį metų jie užkalkėjo, daugumos jų reguliuoti nebeįmanoma.
"Enso Projects" vadovas, gyvenantis senos statybos daugiabutyje, pateikė asmeninį šilumos taupymo pavyzdį.
"Vietoj senojo trieigio reguliatoriaus įsirengiau naują, ant jo uždėjau termostatinę galvutę. Jei mano kambaryje pakankamai šilta, į mano radiatorius nepatenka visa šiluma, ji keliauja toliau kaimynams. Taip pertvarkius visus butus, perteklinė šiluma grįžtų į šilumos mazgą", – aiškino specialistas.
Taip patobulinti vieną radiatorių kainavo apie 130 litų. Tiesa, prisukdamas savo radiatorių, jis taupo ne savo asmenines, bet viso namo šildymo išlaidas. Namo mastu sutaupoma nedaug.
Tai ne vienintelis pavyzdys, kad senųjų daugiabučių gyventojai turi galimybę rinktis, kiek šildytis. Kaune yra keletas senų namų, kurie nusprendė butuose įrengti šilumos reguliatorius, bet tai nėra iš esmės renovuoti daugiabučiai.
Namo inžineriniams tinklams reguliatorius gaminančios bendrovės "Oventrop" atstovas Lietuvoje Vygantas Milaknis atkreipė dėmesį, kad reguliuoti šilumą butuose prasminga tik tuo atveju, jei yra įvesta individuali sunaudotos šilumos apskaita. Antraip vieni gyventojai taupys prisukdami šilumą, kiti – praverdami langus, o mokės už sunaudotą šilumą bendrai, pasiskirstydami pagal gyvenamąjį plotą.
Sunaudotos šilumos kiekį leidžia nustatyti prie radiatorių sumontuoti vadinamieji dalikliai. Tačiau reikalingas išlieka ir bendras namo įvadinis šilumos skaitiklis, pagal kurio rodmenis paskirstoma šiluma, sunaudota bendrose patalpose.
Kai įvedama individuali apskaita, pasak V.Milaknio, visi suinteresuoti patalpose palaikyti kuo žemesnę temperatūrą. Patirtis parodė, kad reikia apsisaugoti nuo kraštutinumų. Pasitaiko, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės taupydami linkę šilumą visai prisukti, pavyzdžiui, iki 12 laipsnių. Taip pat ir ilgesniam laikui išvykstantieji iš namų užsuka šilumą. Dėl to kenčia kiti kaimynai, nes jie per sienas šiek tiek šildo šaltus kaimynų butus ir todėl moka brangiau. Kad to nebūtų, gali būti diegiami specialaus modelio termostatai, neleidžiantys nustatyti žemesnės nei 16 laipsnių šilumos.
Subalansuoti – apsimoka
Jei dalis to paties namo butų gyventojų šąla, o dalis kaista ir gyvena prasivėrę langus, šiluma švaistoma. Hidrauliškai subalansavus šilumos sistemą, temperatūra visuose butuose suvienodinama. Skaičiuojama, kad tai gali sutaupyti 15 proc. bendrai suvartojamos šilumos.
"Gyventojai lyg ir sutiktų, bet, atėjus laikui rinkti pinigus, susidomėjimas baigiasi", – pasakojo individualius šilumos reguliatorius ir apskaitos prietaisus diegiančios bei šilumos sistemas daugiabučiuose balansuojančios bendrovės "Hidroliuks" direktorius Kęstutis Skačkauskas.
Kaip ir daugiabučio renovacijai, taip ir šiems darbams turi pritarti daugiau nei pusės butų savininkai.
Hidrauliškai subalansuoti šildymo sistemą techniškai nesudėtinga, jei nėra atlikta savavališkų šildymo sistemos pakeitimų.
Priklausomai nuo namo dydžio ir stovų skaičiaus, vienam butui subalansuoti šildymo sistemą gali kainuoti 30–50 litų. Vadovaujantis teisės aktais, šildymo sistemos daugiabučiuose namuose privalo būti subalansuotos, tačiau anaiptol ne visur tai yra padaryta.
Individualus šilumos reguliavimas ir apskaita garantuotų dar bent 15 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą. Kad gyventojai galėtų reguliuoti šilumą savo butuose ir mokėti už ją tik tiek, kiek sunaudojo, reikėtų investuoti kur kas daugiau.
K.Skačkausko skaičiavimu, vienam radiatoriui tai atsieina daugiau kaip 500 litų. Šią sumą dar reiktų dauginti iš skaičiaus, kiek bute yra radiatorių. Juo daugiau name gyventojų, juo mažiau reikia mokėti už bendrą įrangą, skirtą duomenims surinkti, perduoti – prietaisų kaina vienoda bet kokio dydžio namui.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta:
Žmonės pirmiausia turi išsiaiškinti, kokį maksimalų efektą galima pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Antai seno daugiabučio namo šilumos punktą pakeitus nauju, automatizuotu, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos. Atsižvelgiant į taupymo efektą, tai palyginti nedidelė investicija, atsiperkanti per 3–4 metus. Tada butai gali būti mažiau šildomi naktį, pavasarį kaitriau pašvietus saulei. Atnaujinti vidutinio dydžio namo šilumos punktą kainuoja apie 25–30 tūkst. litų. Valstybė teikia iki 15 proc. finansinę paramą tuo atveju, jei name pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Teikiama ir mažesnė parama – gyventojai gali gauti lengvatinį kreditą su fiksuotomis, iki 3 proc., metinėmis palūkanomis. Tokį kreditą, manau, būtų galima naudoti ir šilumos punktui modernizuoti, nes reikalaujama, kad būtų pasiekta ne žemesnė nei D energinio naudingumo klasė. Namo gyventojai, kurie nenori visų darbų atlikti iš karto, galėtų pasirinkti ilgalaikę modernizavimo programą, savotišką namo priežiūros strategiją. Dalyvauti valstybinėje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje reikėtų jau vien dėl nepasiturinčių gyventojų, nes jiems išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu, apmoka valstybė. Daugiabučių namų atnaujinimo projektai remiami ir tuo atveju, jei pasitelkiami alternatyvūs energijos šaltiniai – saulė, vėjas, rekuperavimo sistemos ir kita. Jei namas gerai apšiltinamas, kone ketvirtadalis šilumos vis tiek išeina per natūralias ventiliacijos angas. Dauguma Vakarų Europos valstybių, kompleksiškai modernizuodamos namus, įrengia rekuperavimo sistemas – šiltas oras neišleidžiamas iš pastato, juo pašildomas iš lauko įeinantis oras. Kitaip tariant, vėdinant šiluma lieka pastate. Parama šioms alternatyvioms priemonėms tokia pati – galima gauti iki 15 proc. kompensaciją. Kol kas tokių įgyvendintų pavyzdžių mūsų šalyje nėra. Vilniuje yra parengtas projektas 100 butų namui, kuriame karštam vandeniui ruošti norima naudoti saulės kolektorius. Panašių ketinimų turi ir Birštono savivaldybė, kuri, atnaujindama 13 pastatų kvartalą, viename jų ketina įdiegti saulės kolektorius vandeniui pašildyti. Klaipėdoje viename namų planuojama pasitelkti saulės ir vėjo energiją. Sutinku, kad alternatyviems energijos šaltiniams pritaikyti galbūt reikėtų didesnės valstybės paramos, tačiau pirmiausia reikėtų nustatyti prioritetus. Žinau, kad Kaune daugelyje namų šilumos punktai net nėra automatizuoti.
Šaltinis: www.diena.lt, 2010-03-08